Beveik pusėje įstaigų (46 proc.), kuriose įkurti profesinio informavimo taškai, profesinio orientavimo paslaugas teikia 2-3 specialistų komandos, 41 proc. įstaigų už šių paslaugų teikimą atsakingas tik vienas specialistas (1 pav.).

Beveik pusėje profesinio informavimo taškų 2009 metais dirbo jaunesnio amžiaus (20-40 m.), šiek tiek daugiau kaip pusėje – vyresnio amžiaus (virš 40 m.) specialistai (2 pav.).

Didžioji dauguma profesinio informavimo taškų darbuotojų (84 proc.) yra įgiję aukštąjį universitetinį I pakopos (bakalauro) arba II pakopos (magistro) išsilavinimą (3 pav.).

Daugiau kaip pusė profesijos patarėjų yra baigę edukologijos krypties studijas – 57 proc. Dalis specialistų, teikiančių profesinio orientavimo paslaugas, turi socialinio darbo arba psichologijos kvalifikaciją (13-15 proc.) (4 pav.).

Du trečdaliai profesinio informavimo taškų darbuotojų turi 1-5 metų profesinio orientavimo darbo patirtį – 66 proc. (5 pav.).

Du trečdaliai PIT darbuotojų yra dalyvavę profesinio orientavimo specialistų mokymo programose. 2009 m. kvalifikaciją tobulino taip pat du trečdaliai profesijos patarėjų – 68 proc. (6 pav.).

Iš 2009 m. kvalifikaciją tobulinusių profesijos patarėjų dauguma dalyvavo rajonų švietimo centrų (40 proc.) ir Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro (25 proc.) organizuotuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose (7 pav.). Profesijos patarėjai taip pat nurodė dalyvavę darbo biržų, Švietimo mainų paramos fondo, darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybų, Ugdymo plėtotės centro, aukštųjų mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų, rajonų turizmo ir verslo informacijos centrų, savivaldybių švietimo skyrių, Neformaliojo švietimo asociacijos „Jaunimo akademija“, Šiuolaikinių didaktikų centro organizuotuose kvalifikacijos tobulinimo renginiuose. Net 32 proc. profesinio orientavimo specialistų nedalyvavo nė viename kvalifikacijos tobulinimo renginyje.

Vertindami savo gebėjimus teikti profesinio orientavimo paslaugas įvairioms tikslinėms grupėms, daugiau kaip pusė profesijos patarėjų nurodė, kad jų gebėjimai pakankami teikti paslaugas įvairaus amžiaus mokiniams (59-68 proc.), apie pusė profesijos patarėjų nurodė, kad jų gebėjimai pakankami teikti paslaugas mokinių tėvams (55 proc.) ir mokytojams (50 proc.) (8 pav.).

Ištyrus informacijos sklaidos apie profesiniam orientavimui skirtus leidinius ir metodines priemones situaciją profesinio informavimo taškuose, paaiškėjo, kad dauguma profesinio orientavimo specialistų (57-71 proc.) šią informaciją gauna iš įstaigų administracijų, profesinio mokymo įstaigų, aukštųjų mokyklų, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro ir parodos „Mokslas. Studijos. Karjera“ metu (9 pav.). Beveik pusė profesijos patarėjų informacijos apie profesiniam orientavimui skirtus leidinius ir priemones ieško ir randa interneto svetainėse – 48 proc. Populiariausios yra Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos, Euroguidance projekto, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro Karjeros planavimo skyriaus, studijų, programos „Gidas į profesijų pasaulį“, Lietuvos darbo biržos interneto svetainės.

Profesiniam orientavimui skirtus leidinius ir metodines priemones profesinio informavimo taškams dažniausiai pristato įstaigų, kuriose įkurti profesinio informavimo taškai, administracijos ir profesinio mokymo įstaigos (57-71 proc.) (10 pav.). Daugiau kaip pusė PIT darbuotojų (57 proc.) leidinius atsiveža patys, kas ketvirtas – leidinių ir metodinių priemonių randa Euroguidance projekto, Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro Karjeros planavimo skyriaus ir kitose interneto svetainėse.

Profesinio informavimo taškų darbuotojų nuomone, komplektuoti, paskirstyti ir pristatyti profesinio informavimo taškams skirtus leidinius ir metodines priemones turėtų savivaldybės administracijos arba PIT veiklos savivaldybėje koordinatoriai, profesinio mokymo įstaigos, aukštosios mokyklos, Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centras ir rajonų švietimo centrai (44-67 proc.) (11 pav.). 38 proc. PIT darbuotojų pageidauja, kad leidiniai būtų talpinami interneto svetainėse ir siūlo juos talpinti Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro Karjeros planavimo skyriaus, Atviros informavimo, konsultavimo, orientavimo sistemos, Euroguidance projekto arba kitose interneto svetainėse.

Vertindami 2009 m. gautų leidinių ir metodinių priemonių kokybę, PIT darbuotojai nurodė, kad kokybiškiausi (59-61 proc. atsakymų) iš jų buvo leidiniai apie profesijas, mokymo ir studijų programas, Lietuvos švietimo institucijas (12 pav.).

Vertindami įstaigos turimą techninę įrangą profesinio orientavimo paslaugoms teikti, profesijos patarėjai nurodė, kad jų įstaiga turi pakankamą įrangą teikti informaciją (77 proc.) ir patarimus (72 proc.), padėti sudaryti individualų ugdymo planą (67 proc.) ir adaptuotis mokymo įstaigoje (64 proc.), silpniausia įstaigų turima įranga vykdyti profesinį veiklinimą („Reikėtų papildomos įrangos“, „Labai silpna“ – 36 proc.) ir ugdyti karjeros planavimo ir valdymo gebėjimus („Reikėtų papildomos įrangos“, „Labai silpna“ – 29 proc.). Turimos įrangos teikti profesinio veiklinimo paslaugas nevertino net 32 proc. profesijos patarėjų (13 pav.). Daugumoje PIT profesinio orientavimo paslaugoms teikti labiausiai trūksta (daugialypės terpės) projektorių, naujesnės kompiuterinės technikos, kopijavimo aparatų. Profesijos patarėjai taip pat pageidauja sieninių ekranų, lentynų, naujų stalų ir kėdžių, nešiojamų kompiuterių, spalvotų spausdintuvų, garso kolonėlių, magnetinių lentų, relaksacijos technikos ir priemonių.

Vertindami įstaigos turimas patalpas profesinio orientavimo paslaugoms teikti, daugiausia profesijos patarėjų nurodė, kad jų įstaiga turi tinkamas patalpas teikti informaciją (83 proc.), teikti patarimus, padedančius apsispręsti (75 proc.) ir padėti sudaryti individualų ugdymo planą (69 proc.), labiausiai trūksta patalpų vykdyti profesinį veiklinimą („Reikėtų papildomų patalpų“, „Labai silpnos“ – 31 proc.) ir ugdyti karjeros planavimo ir valdymo gebėjimus („Reikėtų papildomų patalpų“, „Labai silpnos“ – 20 proc.). Turimos įrangos teikti karjeros planavimo ir valdymo gebėjimų ugdymo, profesinio veiklinimo ir pagalbos asmeniui adaptuotis mokymo įstaigoje paslaugas nevertino net apie 30 proc. profesijos patarėjų (14 pav.).

>Ištyrus 2009 m. profesiniam orientavimui skirtų lėšų įsisavinimą, paaiškėjo, kad dauguma PIT (65 proc.) gautas lėšas skyrė mokinių kelionėms, išvykoms, 40 proc. – profesinio orientavimo renginiams, 39 proc. – mokymo priemonių, literatūros įsigijimui, 37 proc. – informacinės medžiagos gamybai. Tik 8 PIT gautas lėšas panaudojo mokinių nakvynei ir/ar maitinimui, nė vienas PIT lėšų nenaudojo patalpų nuomai organizuojant renginius (15 pav.). Keli PIT pinigus skyrė kanceliarinių prekių įsigijimui, dalomosios medžiagos kopijavimui, mokytojų kvalifikacijos tobulinimui, PIT kabineto įrengimui. Virš 20 profesinio informavimo taškų darbuotojų neatsakė, kokiose srityse panaudojo skirtas lėšas, virš 15 PIT lėšų nepanaudojo dėl taupymo, virš 20 profesinio informavimo taškų lėšų profesiniam orientavimui negavo (pedagoginės psichologinės tarnybos, viešosios bibliotekos, neformaliojo vaikų švietimo mokyklos, profesinio rengimo centrai, darbo biržos, švietimo centrai, jaunimo centrai).

Apklausos metu PIT darbuotojų buvo prašoma apibendrintai įvertinti ir pateikti nuomonę apie įstaigos techninių, finansinių, žmogiškųjų, informacinių, metodinių išteklių teikti daugiau profesinio orientavimo paslaugų, negu šiuo metu teikiama, esamą padėtį. Apibendrinus atsakymus, paaiškėjo, kad stipriausi įstaigų turimi ištekliai – žmogiškieji (57 proc. atsakymų), informaciniai (50 proc. atsakymų) ir techniniai (47 proc. atsakymų), silpniausi – finansiniai (29 proc. atsakymų), o daugiau dėmesio reikėtų skirti stiprinant metodinius išteklius (54 proc. atsakymų) (16 pav.).

2009 metais dažniausia PIT darbo trukmė buvo iki 5 val. per savaitę (atsakė 61 proc. respondentų). Iki 10 val. per savaitę dirbo 11 proc. atsakiusiųjų į klausimą. Daugiau negu 10 val. per savaitę dirbo 13 proc. atsakiusiųjų į klausimą (17 pav.).

Daugiau kaip pusėje (56,2 proc.) įstaigų, kuriose įkurti profesinio informavimo taškai, profesinio orientavimo paslaugos 2009 metais buvo teikiamos bibliotekoje arba skaitykloje. 45,3 proc. atsakiusiųjų nurodė, kad profesinio orientavimo paslaugos teikiamos atskirame kabinete (18 pav.). Profesinio orientavimo paslaugos taip pat buvo teikiamos kompiuterių klasėje, psichologo arba socialinio pedagogo kabinete, dalyko kabinete, konferencijų/užsiėmimų/aktų salėje, mokytojų kambaryje, metodiniame kabinete, direktoriaus kabinete, pavaduotojo kabinete, specialiojo pedagogo kabinete, informacinių priemonių centre, konsultacijų kabinete, vairuotojų ruošimo klasėje.

2009 metais 90 proc. PIT darbuotojų teikė sukauptą ir susistemintą informaciją. Patarimų, padedančių apsispręsti, teikimo paslaugą nurodė 86 proc. atsakiusiųjų į klausimą. Taip pat dauguma profesijos patarėjų sudarė galimybę atlikti asmenybės ypatumų tyrimus (68 proc.), padėjo asmenims adaptuotis mokymo įstaigoje (59 proc.), padėjo sudaryti individualų ugdymo planą (57 proc.). Mažoji įstaigų, kuriose įkurti profesinio informavimo taškai, dalis organizavo karjeros planavimo ir valdymo gebėjimų ugdymą (35 proc.), dar mažesnė dalis – profesinį veiklinimą (23 proc.) (19 pav.).

2009 metais didžiausią grupę asmenų, kuriems buvo suteiktos profesinio informavimo taško paslaugos, sudarė 9-12 klasių mokiniai. Šią grupę nurodė 97 proc. atsakiusiųjų į klausimą. Taip pat aktyviai PIT paslaugomis naudojosi mokytojai (83 proc.), stojantys į profesines mokyklas asmenys (73 proc.) ir mokinių tėvai (72 proc.) (20 pav.). Mažiausią grupę asmenų, kuriems buvo suteiktos profesinio informavimo paslaugos, sudarė politikai, kaliniai, migrantai, dėstytojai. Šias grupes nurodė iki 3 proc. atsakiusiųjų į klausimą.

Ištyrus profesinio informavimo taškų darbuotojų lūkesčius ateityje plėsti savo profesinio informavimo taško veiklas, teikiant daugiau profesinio orientavimo paslaugų, net pusė PIT darbuotojų abejojo, ar norėtų, kad jų profesinio informavimo taškas išaugtų į ugdymo karjerai centrą („Negaliu atsakyti“ – 50 proc.), nemaža dalis respondentų sutiko, kad to norėtų („Taip“ – 38 proc.). Net 35 respondentai atsakė, kad nenorėtų profesinio informavimo taško teikiamų paslaugų plėtros (21 pav.).

Du trečdaliai PIT darbuotojų (68 proc.) sutinka, kad reikėtų kurti plačias profesinio orientavimo paslaugas teikiančias įstaigas ar jų padalinius (ugdymo karjerai centrus), 15 profesijos patarėjų mano, kad to nereikia, nemaža dalis respondentų abejoja („Negaliu atsakyti“ – 27 proc.). Didžioji dalis atsakiusiųjų mano, kad efektyviausia ugdymo karjerai centrus kurti savivaldybėse (64 proc.), švietimo pagalbos įstaigose (58 proc.). Mažiausiai respondentų rinkosi atsakymą, kad efektyviausia centrus kurti šalyje (6 proc.), profesinio mokymo įstaigoje (20 proc.) (22 pav.). Profesijos patarėjai ugdymo karjerai centrus taip pat siūlo kurti darbo biržose, darbo rinkos mokymo tarnybose, bendrijų namuose, neformaliojo švietimo įstaigose.

Dauguma PIT darbuotojų (73 proc.) sutinka, kad reikėtų kurti profesinio orientavimo paslaugas teikiančių įstaigų koordinuojančius centrus, tačiau 24 profesijos patarėjai mano, kad to nereikia, dalis respondentų abejoja („Negaliu atsakyti“ – 18 proc.). Beveik pusė (46 proc.) atsakiusiųjų mano, kad efektyviausia koordinuojančius centrus kurti savivaldybėse, dauguma mano, kad juos reikėtų kurti švietimo pagalbos įstaigose – 63 proc. Mažiausiai respondentų rinkosi atsakymą, kad efektyviausia koordinuojančius centrus kurti šalyje (21 proc. atsakiusiųjų), profesinio mokymo įstaigose (9 proc. atsakiusiųjų) (23 pav.). Profesijos patarėjai profesinio orientavimo paslaugas teikiančių įstaigų koordinuojančius centrus taip pat siūlo kurti Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centre, Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnyboje, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijoje, darbo biržose, savivaldybių administracijose.

2009 metais daugiausia profesinio informavimo taškų darbuotojų reikalingos informacijos ir metodinės paramos kreipėsi į šiuos socialinius partnerius: Lietuvos darbo biržą ir teritorines darbo biržas (73 proc.), profesinio mokymo įstaigas (65 proc.), kitus profesinio informavimo taškus (64 proc.), aukštąsias mokyklas (49 proc.), Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centrą (42 proc.), PIT veiklos savivaldybėse koordinatorius (42 proc.), Lietuvos darbo rinkos mokymo tarnybą ir teritorines darbo rinkos mokymo ir konsultavimo tarnybas (40 proc.) (24 pav.). Mažiausioji dalis profesijos patarėjų informacijos kreipėsi į profesines sąjungas, asociacijas, Prekybos, pramonės ir amatų rūmus, visuomenines ir darbdavių organizacijas (iki 7 proc. atsakymų).

Iš visų Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro Karjeros planavimo skyriaus teikiamų paslaugų 2009 metais didžiajai daugumai profesijos patarėjų buvo suteikta informacija AIKOS skiltyje „DUK“ (63 proc.), skyriaus interneto svetainėje (57 proc.), el. paštu (55 proc.). Apie pusė PIT darbuotojų gavo informaciją apie leidinius ir metodines priemones (52 proc.), trečdalis darbuotojų gavo informaciją apie kvalifikacijos tobulinimo renginius (34 proc.) (25 pav.). Karjeros planavimo skyriaus paslauga „Profesinio informavimo paskaitos mokinių grupėms“ naudojosi tik 17 proc. profesijos patarėjų.

2009 metais daugiausia profesijos patarėjų turima informacija ir įgyta patirtimi dalinosi su šiais socialiniais partneriais: kitais profesinio informavimo taškais (77 proc.), bendrojo lavinimo mokyklomis (59 proc.), PIT veiklos savivaldybėse koordinatoriais (43 proc.), profesinio mokymo įstaigomis (42 proc.) (26 pav.). Mažiausioji dalis profesijos patarėjų informacija ir patirtimi dalinosi su profesinėmis sąjungomis, asociacijomis, Prekybos, pramonės ir amatų rūmais, verslo organizacijomis (iki 3 proc. atsakymų).