Laukymėje augo medis, kuris mylėjo mažą berniuką.

Vaikas kasdien ateidavo prie jo.

Rinkdavo nukritusius lapus ir iš jų, pasidaręs karūną, vaizduodavo esąs 
miško karalius.

Įsikoręs į medį, supdavosi ant šakų.

Derliaus metui atėjus,

valgydavo medžio vaisius,

o jo paunksmėje žaisdavo slėpynių.

Pavargęs griūdavo ant žolės ir užsnūsdavo,

o medžio lapai šnarėdavo jam lopšinę.

Visa savo maža širdele vaikas mylėjo medį.

Ir medis buvo laimingas.

Bėgo laikas, berniukas augo.

Gera turėti tokį medį – draugą, tokį medį – tėtį, tokį medį – mamą, tokį medį – mokytoją ir tokiu medžiu būti kitiems.

 

Siūlome Jums pažintį

su medžiu –

Ugdymo karjerai skyriaus interneto svetaine!